Apie ILIQCHUAN
Iličuan kovos menų studijavimas – tai ne teorinių žinių kaupimas ir ne judesių imitacija, tai savęs pažinimo procesas, atradimas to, kas jau yra kiekvieno žmogaus viduje.
Žodis „Iličuan“ susideda iš hieroglifų „I” – mintis, sąmonė, valia, „Li” – jėga ir „čuan” – kumštis, kovos menai. Tai kovos menas sąmone valdyti jėgą. Tai sąmonės vystymo menas, kurio pagrindas - daosizmo (tai-či) ir čan-budizmo principai.
Iličuan – išbaigta kovos menų sistema, padedanti sustiprinti fizinį kūną, išsiugdyti sąmonę, pažinti vidines jėgas bei suformuoti požiūrį į pasaulį ir kontaktą su juo. Ji naudinga tiek ekstremaliose situacijose, tiek ir kasdieniniame gyvenime.
Iličuan pagrindas – kūno pojūčių ir sąmonės suvokimo vienove, o ne techninių veiksmų tobulinimas. Praktikuojant Iličuan išmokstama suvokti ir kontroliuoti procesus, vykstančius žmogaus kūne bei sąmonėje: raumenų ir sausgyslių sąveiką, kaulų išsidėstymo struktūrą, apjungti energiją „či“ ir mąstymą. Svarbi šio meno dalis – atsipalaidavimas, kuris būna kelių rūšių. Vienas iš jų - jėgos išmetimas (fa jin).
Iličuan praktika ne tik padeda išsaugoti žmogaus sveikatą, bet ir pagerina savijautą sergančių hipertonija, virškinimo trakto sutrikimais, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pagrindinė Iličuan, kaip kovinės praktikos idėja, – sugebėjimas jausti, suvokti ir valdyti priešininko jėgą, gebėti nukreipti ją norima linkme, kontroliuoti priešininko svorio centrą, sutrikdyti jo pusiausvyrą ir tuomet panaudoti kovos veiksmus - metimus ar smūgius. Priešininkui praradus pusiausvyrą, jo sąmonė laikoma „užgrobta”. Tuo metu ji automatiškai stengiasi sugrįžti į pusiausvyrą ir priešininkas neturi galimybės kontroliuoti situacijos – kokybiškai atakuoti ar gintis, taip patekdamas į spąstus.
Iličuan sistemoje praktikuojami įvairūs smūgiai kumščiais ir atvirais delnais, užgriebimai bei skausminiai veiksmai. Keliai, alkūnės, pečiai ir galva taip pat naudojami atakos ir gynybos veiksmams, bet didžiausias dėmesys skiriamas gebėjimui kontroliuoti priešininką kontakto/kovos metu.